Asmenys, kenčiantys nuo neuropatinio skausmo, gali patirti:

• Spontaninis skausmas: Deginantis, duriantis ar elektros iškrūvius primenantis skausmas, atsirandantis be aiškios provokacinės priežasties.
• Alodinija: Skausmas, atsirandantis dėl paprastai neskausmingų dirgiklių, pavyzdžiui, lengvo prisilietimo.
• Hiperalgezija: Padidėjęs jautrumas skausminiam dirgikliui.
• Tirpimas arba dilgčiojimas: „Adatėlių“ pojūtis pažeisto nervo inervacijos zonoje.

Neuropatinio skausmo diagnostika apima:

• Klinikinį įvertinimą: Išsami medicininė istorija ir apžiūra simptomams ir galimoms priežastims įvertinti.
• Elektrodiagnostiniai testai: elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimas, skirtas įvertinti raumenų ir nervų elektrinį aktyvumą.
• Radiologiniai tyrimai: daliai pacientų rekomenduojama atlikti kompiuterinės tomografijos (KT) ar megnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus. 
• Intervencinė diagnostika: anestetinės medžiagos suleidimas šalia pažeisto periferinio nervo.

Neuropatinio skausmo gydymas gali apimti:

• Vaistai: Neuropatinį skausmą patiriantiems pacientams dažnai skiriami įvairūs analgetikai, antidepresantai ar priešepilepsiniai medikamentai. 
• Kineziterapija: Pratimai, skirti stiprumui, lankstumui ir funkcionalumui gerinti, gali padėti sumažinti neuropatinį skausmą.
• Intervencinės procedūros: lėtinį neuropatinį skausmą patiriantiems pacientams papildomam gydymui dažnai atliekamos intervencinės skausmą malšinančios procedūros. Dažniausiai atliekama: 
  • Periferinių nervų blokados
  • Epidurinės injekcijos
  • Pulsinė radiodažnuminė terapija
  • Kriodenervacija

Neuropatinio skausmo eiga priklauso nuo jį sukėlusios priežasties ir atsako į skirtą gydymą. Ankstyva diagnozė ir multidisciplininis gydymo metodas gali padėti nugalėti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę.